Zita Aniulienė, Onuškio seniūnijos seniūnė, www.voruta.lt
Vasario 16-ąją dieną Onuškio bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios, skirtos Valstybės atkūrimo dienai ir Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko bei kitų signatarų atminimui, o vasario 19-ąją Onuškio klebonas Algimantas Gaidukevičius sukvietė į Šv. Mišias, skirtas Vaclovo Voverio – Žaibo 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Klebonas džiaugėsi, kad tokiai svarbiai visai Lietuvai datai paminėti pasirinkta Onuškio bažnyčia.
Apie Vaclovo Voverio-Žaibo gyvenimą ir nuopelnus trumpai papasakojo jo dukterėčia Romualda Petrauskienė. Šv. Mišias aukojo Kaišiadorių vyskupijos vyskupas emeritas Juozas Matulaitis. Jis labai jautriai kalbėjo apie partizanus, liejusius kraują už Lietuvos nepriklausomybę, ir sakė, kad žodžiai, skiriami Vaclovui Voveriui-Žaibui, kartu skiriami ir tiems partizanams, kurie KGB pastate kankinami šaukė: ,,Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“
Šv. Mišiose dalyvavusi Lietuvos Respublikos Seimo narė Edita Rudelienė kalbėjo, kad ,,Vaclovo Voverio-Žaibo ir daugelio kitų jaunų žmonių gyvenimas galėjo susiklostyti kitaip, bet Lietuvos laisvė nėra duotybė. Reikia ją ginti ir saugoti. Vaclovas Voveris-Žaibas pasirinko mišką. Dėl kovos už laisvę nukentėjo pats ir šeimos nariai“.
Image may be NSFW. Clik here to view.
Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius kalbėjo, kad mes visi kuriame Lietuvą, nešame šią istorijos kūrimo dovaną ir ,,duok, Dieve, visiems tokios meilės Tėvynei, kokią turėjo partizanai.“
Trakų rajono mero pavaduotojas Jonas Kietavičius klausė: ,,Ar žmonės Sausio 13-ąją ir Vasario 16-ąją šaukę ,,gėda“ galvojo apie tokius žmones kaip Vaclovas Voveris-Žaibas, kurių veikla ir gyvybė yra didžiausia auka, kad mes būtume laisvi?“
Vyskupo emerito Juozo Matulaičio, Kaišiadorių vyskupijos kurijos kanclerio Gedimino Tamošiūno ir Onuškio bažnyčios klebono Algimanto Gaidukevičiaus aukotos Šv. Mišios už partizaną Vaclovą Voverį-Žaibą, jautrūs prisiminimai, dalyvių pasisakymai, nuskambėjęs Lietuvos valstybės himnas, pagerbta Lietuvos valstybės vėliava, bendra Šv. Mišių dalyvių nuotrauka taps šių dienų istorijos liudijimu.
Ketvirtadienį, 2022 m. balandžio 7 d. 16.00 val. Tuskulėnų memorialo konferencijų salėje (Tuskulėnų dvaro oficinoje – Žirmūnų g. 1F, Vilnius) vyks vieno iš Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos įkūrėjų Vytauto Zabielsko knygos „Lietuvos kariuomenės karininkai – sovietinės ir nacistinės okupacijų aukos“ pristatymas. Žinyno puslapiuose užfiksuoti tikslūs duomenys apie nužudytus, sušaudytus ir lageriuose kalėjusius Lietuvos kariuomenės karininkus, jų laipsnius, tarnybą ir dalyvavimą pasipriešinimo kovose.
„Šis leidinys – kaltinimas okupantams-budeliams“, – sako žinyno autorius V. Zabielskas. „Be to, tai Lietuvos kariuomenės karininkų kančių ir žūties liudijimas, kad kalėjimuose, lageriuose, pasipriešinimo okupantams kovose žudyti, šaudyti, žuvę niekada nebūtų užmiršti.“
1942 m. Krasnojarsko krašto Norilsko lageryje žuvusio kapitono Liudo Literskio dukterį vedęs Vytautas Zabielskas pasakoja, kad šeimos istorija ir dalyvavimas 1990 ir 1991 m. ekspedicijose į tuos kraštus paskatino atidžiai tyrinėti Lietuvos kariuomenės karininkų likimus bei nulėmė aktyvų įsitraukimą į Lietuvos kariuomenės įamžinimui paskirtą veiklą.
Knyga išleista 500 egz. tiražu ir platinama Lietuvos knygynuose.
Leidinio sutiktuvėse žinyno sumanytojas pateiks atsakymą į dažną viešosios erdvės diskusijų klausimą, kokios priežastys lėmė, kad raudonasis okupantas nebuvo sutiktas gynybiniais lietuvių karių šūviais.
Renginio dalyviai turės galimybę pamatyti dokumentinį filmą „Šiaurės Golgota“ (kūrybinė grupė: Vanda Preidytė, Romualdas Šliažas, Eugenijus Kryžanovskis, Algimantas Šliaužys, Rimantas Baltruška, 1991 m.), gauti autoriaus autografą ir jį pakalbinti bei įsigyti leidinį.
2021 m. Laisvės premijos laureatais Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė tris pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ bendradarbius: 1983–1989 metų leidinio redaktorių, Telšių vyskupą emeritą Joną Borutą SJ, šio leidinio leidėjas ir bendradarbes Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuoles seseris Juliją Bernadetą Mališkaitę SJE ir Gerardą Eleną Šuliauskaitę SJE.
Pagerbiant 2021 metų Laisvės premijos laureatus, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus darbuotojai parengė parodą „TIKĖJIMAS IR LAISVĖ: Laisvės premijos laureatai – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiai. Parodoje, skirtoje 2021 metų Laisvės premijos laureatams – pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ bendradarbiams – pristatomos nuotraukos nušviečia jų dalyvavimą Lietuvos neginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo judėjime, kovą už žmogaus teises Lietuvos okupacijos metais ir veiklą nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje.
Image may be NSFW. Clik here to view.
Parodoje eksponuojamos nuotraukos yra saugomos Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyve, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, Centrinės Europos jėzuitų provincijos Vilniaus archyve, Kauno arkivyskupijos muziejaus archyve, žurnalo „Artuma“ archyve, Šventojo Sosto dienraščio „L’Osservatore Romano“ archyve, asmeniniuose seserų Julijos Bernadetos Mališkaitės SJE, Gerardos Elenos Šiuliauskaitės SJE archyvuose, Evgenios Levin, Andriaus Navicko, Nijolės Sadūnaitės, kardinolo Sigito Tamkevičiaus SJ, monsinjoro Alfonso Svarinsko, Gražinos Gajauskaitės, Andriaus Petrulevičiaus, Romualdo Požerskio, Tomo Vyšniausko archyvuose. Fotografijų autoriai: Džoja Gunda Barysaitė, Juozas Bruzga, Robertas Dačkus, Kostas Kajėnas, Evgenia Levin, Juozas Lukoševičius, Gintaras Mačiulis, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Romualdas Požerskis, Gediminas Svitojus, Povilas Vaitkus, Tomas Vyšniauskas, kun. Juozas Zdebskis, Algimantas Žižiūnas.
Paroda Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje (Aukų g. 2A, Vilnius) eksponuojama nuo š. m balandžio 6 d. iki gegužės 22 d. Maloniai kviečiame apsilankyti.
Arvydas Gelžinis, LGGRTC vyriausiasis istorikas, www.voruta.lt
Jonas Pratusevičius gimė 1932 m. balandžio 29 d. Alytaus aps. Pivašiūnų vlsč. Barsukų k. ūkininkų šeimoje. Mokėsi Kedonių pradinėje mokykloje, po to Butrimonių progimnazijoje. Čia besimokydamas tapo partizanų ryšininku. Nuo 1947 m. rugsėjo 1 d. iki 1950 m. kovo 20 d. mokėsi Alytaus mokytojų seminarijoje. Šių studijų nebaigė, nes 1950-ųjų balandį, būdamas aštuoniolikos metų, įstojo į Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos partizanų būrį, pasirinko Granito slapyvardį.
Partizano kelio pasirinkimui didelę įtaką turėjo brolis Juozas, partizanavęs nuo 1950-ųjų sausio. Abu broliai kovojo su ginklu rankose, dalyvavo susirėmimuose su čekistų kariuomene ir stribais. 1951-ųjų pavasarį žuvo brolis Juozas. 1954 m. sausio 14 d. partizanų būrys susikovė su čekistų kariuomenės kareiviais ir stribais Kalesninkų miške. Kautynėse žuvo šeši partizanai, o J. Pratusevičius buvo sunkiai sužeistas ir suimtas. Pas jį buvo rastos keturios mažo formato užrašų knygutės, kuriose nuo 1951 m. jis užrašinėjo antisovietinius eilėraščius ir dainas. Pirmuose šių knygelių puslapiuose užrašyta: „Drąsiai ženk per gyvenimo audras ir sūkurius. Dievas tau padės!“ Įspūdingas 102 puslapių partizanų maldynas „Rūpintojėlis“, smulkiu kaligrafišku šriftu surašytas partizano Granito. Čia pirmiausia užrašytas Lietuvos himnas, toliau Kryžiaus kelias, ryto ir vakaro maldos, maldos už tėvynę ir už motiną. Taip pat partizanų maldos prieš žygį, prieš kautynes, kreipiantis į gyvybės ir mirties Viešpatį bei maldos už sužeistus ir žuvusius partizanus. Paskutiniame šio maldyno įraše partizanas Granitas 1953 m. gruodžio 18 d. užrašė: „Gyvenime bijau tik nuodėmės.“
Dėl dalyvavimo mitinge 1987 m. rugsėjo 28 d. šioje įstaigoje įvyko sovietinių funkcionierių organizuotas J. Pratusevičiaus pasmerkimo viešas darbuotojų susirinkimas, po to jis nebuvo atestuotas vyr. ekonomisto pareigoms ir pervestas į žemesnes ekonomisto pareigas.
Po tardymų, teismo metu, J. Pratusevičius pareiškė: „Kaltu neprisipažįstu. Mokydamasis mokytojų seminarijoje priėjau išvados, kad negalėsiu būti sovietiniu mokytoju. Dėl to nutraukiau studijas ir išėjau į partizanų būrį, siekdamas kovoti prieš sovietų valdžią, už nepriklausomą Lietuvą.“ 1954 m. gegužės 7 d. jis karinio tribunolo nuteistas 25 metams lagerio ir 5 metams tremties, išsiųstas į Vorkutos lagerius. 1956 m. rugpjūčio 14 d. kalinimo laikas buvo sumažintas iki 12,5 metų. 1955 m. ruošiantis Vorkutos lagerių streikui, 62 lageryje buvo pradėtas leisti ranka rašytas sąsiuvinio formato laikraštis „Varpas“. Buvo išleisti trys šio pogrindžio leidinio numeriai, J. Pratusevičius 100 egz. „Varpo“ viršelių papuošė spalvota Laisvės statula. Vėliau jis atliko bausmę Taišeto (Irkutsko sr.) ir Mordovijos lageriuose. Į laisvę paleistas 1966 m., be teisės grįžti į Lietuvą. Lietuvoje apsigyveno nelegaliai, ilgai negalėjo įsidarbinti.
Į Tėvynę sugrįžę Vorkutoje įkurtos Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) nariai, įsikūrę Lietuvoje, nutarė tęsti pogrindinę veiklą ir atgaivinti pogrindžio spaudą. Nepraradęs laisvės troškimo, matydamas sovietų pavergtą Lietuvą, ir J. Pratusevičius įsitraukė į pogrindžio veiklą. 1975 m. Inturkėje (Molėtų r.), kun. Juozapo Dabravolsko klebonijoje, šilkografijos būdu vėl buvo pradėtas leisti laikraštis „Varpas“. J. Pratusevičius rašė straipsnius į šį pogrindžio leidinį. Jo tuometinis straipsnis „Varpe“ „Taip jie kuria komunizmą (M. Suslovas antrasis Lietuvos korikas)“ atskleidė, koks buvo okupantų karių skaičius, kokios divizijos ir pulkai kariavo prieš Lietuvos partizanus.
1978 m. J. Protusevičius buvo vienas iš Lietuvos laisvės lygos įkūrėjų ir aktyvus Lygos tarybos narys. 1979 m. jis pasirašė vadinamąjį „45 pabaltijiečių memorandumą“, skirtą SSSR, VFR, VDR, taip pat šalių, 1941 m. pasirašiusių Atlanto chartiją, vadovybėms bei Suvienytųjų Nacijų Organizacijos (SNO) generaliniam sekretoriui Kurtui Valdhaimui. Jame buvo pabrėžiama, kad Baltijos šalys prarado nepriklausomybę Stalinui ir Hitleriui slaptais 1939 m. rugpjūčio 23 d. bei rugsėjo 28 d. protokolais pasidalinus įtakos sferas, reikalaujama panaikinti šį Molotovo ir Ribentropo pasirašytą paktą, išvesti iš Baltijos šalių okupacinę kariuomenę. J. Protusevičius pasirašydavo ir protesto dokumentus, skirtus sovietų valdžiai, pavyzdžiui, protesto pareiškimą LSSR sveikatos apsaugos ministrui dėl disidento Petro Cidziko kankinimo psichiatrinėje ligoninėje. Jis dalyvavo daugelyje Lietuvos laisvės lygos akcijų, pavyzdžiui, renkant parašus dėl sovietinės armijos išvedimo iš Lietuvos teritorijos, taip pat platino nelegalią spaudą.
Image may be NSFW. Clik here to view.
Jonas Pratusevičius. LGGRTC archyvas
1987 m. rugpjūčio 23 d. J. Pratusevičius dalyvavo mitinge Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo, kur buvo pasmerktas Molotovo–Ribentropo paktas. Tuomet jis gyveno Vilniuje, dirbo Vilniaus apželdinimo tresto dekoratyvinių augalų ūkio vyr. ekonomistu. Dėl dalyvavimo mitinge 1987 m. rugsėjo 28 d. šioje įstaigoje įvyko sovietinių funkcionierių organizuotas J. Pratusevičiaus pasmerkimo viešas darbuotojų susirinkimas, po to jis nebuvo atestuotas vyr. ekonomisto pareigoms ir pervestas į žemesnes ekonomisto pareigas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. lapkričio 22 d. J. Pratusevičiui suteiktas dimisijos pulkininko laipsnis. Tik nepriklausomoje Lietuvoje jis turėjo galimybę siekti aukštojo mokslo. 1993 m. baigė Vilniaus universitetą, įgydamas pramonės planavimo ekonomisto specialybę.
1998 m. liepos 15 d. J. Pratusevičiui suteiktas Kario savanorio statusas. Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. rugpjūčio 21 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi, 2000 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.
Mirė J. Pratusevičius 2006 m. gruodžio 22 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
